Sustoti negaliu, nes bėgu
Vis kažkur skubu.
Be reikalo eikvodama dienas.
Nebežinau, kur baigiasi pradžia,
Tačiau atgal žiūrėt nenoriu.
Man prieš akis paklydę mintys,
Nenorinčios su manimi dalintis,
Praskrieja žaibišku greičiu,
Kad abejoju, ar tikrai esu.
Galbūt aš tik svajonė širdyje,
Tik niekas beribėj erdvėje.
Paklydusi tarp užmirštų sapnų
Ir gimti nesuspėjusių širdžių.
Aš bėgu tolstančiu keliu,
Kuris ties horizontu baigias.
Pasiekti galą taip baisu,
Tačiau sulėtint žingsnio negaliu.
Užmerkiu verkiančias akis
Ir kojas atiduodu laikui.
Bet vis dar bėgu, kažkur skubu
Be tikslo, į pabaigą lekiu.
O pakelėj tiek pamestų jausmų,
Tiek išsibarsčiusių raudonų ašarų,
Pavirtusių tik akmenų krauju,
Kuris vis krenta nuo lietaus lašų.
Aplinkui marios verkiančių vaikų,
Kurie, nespėję gimti, čia atėjo.
Ir nepadėti jiems išlikti taip skaudu,
Nes aš skubu... sustoti negaliu.
Be tikslo lėkti, kad užbaigčiau kelią,
O jo vis tolsta pabaiga, ir tu skubi
Apakt, kad nematytum tų, kurie sustoja,
Nes tu sustoti negali...