Kartais mes gyvenam kartu
Ir aš verdu Tau arbatą,
Užkloju ryto aušra Tavo veidą.
Kartais Tu užmerki akis
Ir įkvepi vanilės kvapo,
Pabučiuoji švelniai atodūsį slaptą.
Ateini nešinas mano mėgstamiausiu šokoladu
Ir dovanoji man vėjo klajonę,
Sidabrinių šešėlių dvejonę.
Ištirpusio vakaro sultis
Geri ir leidi nurimti,
Žiūrėti, kaip laša sapnai iš čiaupo.
Sustoji prie lango praverto,
Sustabdai akimirką, kuri jau praėjo,
Kabinam ją pirštais it medų...