Maža valtis, plaukianti žaliais vandenimis,
nesustojanti nė prie vieno kranto,
juk nereikia tuštumai gėlo vandens,
tik reikia žmogaus, kurio neplukdo svajonėmis
keisti vandenynų padarai, kuriems nereikia
rankų, kad valdytų kiekvieną įbridusį.

Valdyk mane, nes man nebereikia oro,
kad sruventų venomis, man lieka viso
pasaulio svajonių vandenys, kurių gerti nevalia,
bet aš panyru ir trokštu, nes pasisotinti jau nelemta,
nes troškulys kankina kaulus, kurie stipresni,
nei kada mano sapnai galėjo išpranašauti.

Jis tyliai šnabžda mano vardą kasnakt,
kviesdamas sapnuoti kartu, tik aš bijau, nes
labai lengva paskęsti, o kai kūnas pabąla,
bereikia tik vieno žingsnio pasiekti svajonę,
bet laiko už kulkšnių vandenyno padarai,
jie vagia svajones, todėl atleisk - - - - -

manęs šiąnakt jau nebus mūsų sapne.