Po daugel metų vėl tam kambary –
Jaunystę primena kiekvienas jo kampelis.
Už lango vėl panašios žaros pagiry
Ir mėnuo visiškai toks pat išbalęs.

Tačiau už sienų negirdėt balsų,
Kurie rytais ir vakarais skambėjo.
------------------------------------------------
Ne žvaigždės kambarin, o akys iš dausų
Vėjuotą naktį paslapčiom žiūrėjo...

Man buvo nejauku, bet nebaisu.
Žinojau, kieno akys... Ko geidavo...
Pragydo rytas vieversio balsu.
Paskui bričkelėj saulė atvažiavo.

Pasijutau ir vėl aš paauglys,
Iš Sibiro į Lietuvą sugrįžęs.
-------------------------------------
Ir kalbino, ir žvelgė į akis
Seneliai, gulintys seniai po kryžiais...