Kitos spalvos
Pamėlę ąžuolo lapai,
Pageltusi jūra beribė,
Nurimęs šiaurės vėjas
Tarytum koks mažas kenkėjas
Nebeišgali būti gaivus.
Išsiritęs iš pumpuro lapas
Neatrodo jau toks gaivus,
Kai užkritęs skausmo lašas
Bando sutramdyt
Visus jo kerus.
Pašėlęs ežero dugnas
Vis tempia į giliausius kapus,
Nusilpęs saulės šešėlis,
Kurs rodė slapčiausius kelius,
Pavirto į kerinčią šviesą,
Paslepiančią ir keturis sienų kampus.
Nenuorama vaikas pailsęs
Prigula miego gilaus,
O senis, jo garbaną nukirpęs,
Pasijunta didžiausiu žmogum,
Kurs gali nubausti dievus.