Kasnakt čia keičiasi rūbų kolekcijos,
Kašmyro dienos suteka į lango atvaizdą.
Kas būtų, jei vitrinose žaibai sudegtų,
Kokiais kerais išnyktume gatves išgąsdinę?

Bet ne tokie mes, gatvės pačios išprotėja,
Kai skersgatvis pavirsta kozirių vagiu.
Kiek lošiam – tiek, nedarko ryžto vėjas,
Bet miestas dar palauks – aš pareinu

Iš karo, stulpo palinkimo vakarojant,
Iš niekieno suręsto laiko sąvartyno.
Mano šuva nekalbintas į stotį loja –
Gal loja pakeleivis, dabartį pamynęs.

Tu neužrašomas, perprantamas iš potekstės,
Tik ištisas gyvenimas ir kelios gatvės dulkės.
Mes einame gatve – ramybė ir beprotis,
Plėšikai miesto kryžių,
o Dieve, neprikulki.

Aš išmestas už borto, Išmetęs miesto kortą,
Beveidis dievo vaikas, Rakštis, gatves pasmeigus.