Šiandien, kaip vakar.
Pamiršęs ryto vėjo juoką
Ir atsibudęs su daina,
Aš širdyje kvatosiuos!

Nors vakar
Mane sukaustė vakaro tyla
Ir tavo žvilgsnis prieblandos migle,
Kai bėgai, bet tolyn. Ne pas mane.
Ir žingsnių aidas degino sapne.

Šiandien, kaip vakar – vėl dainuosiu.
Tik žodžių tų pačių jau nekartosiu.
Ir kalbos dovanos nebeeikvosiu,
Nes vėjo to pašėlėlio nenukovosiu.

Bet širdyje kvatosiuos!
Nes sugebėjau be kovos
Išeit iš degančios liepsnos
Ir prisimint žodžius senos dainos.

Ir nesukaustytas tamsos,
Išmokau nepriimt gėlos...
Ir širdyje kvatotis...
Ir vėl dainuoti...