Jei galėčiau paskirčiau eilėraštį
Tik vienam ir sudriskusiam vakarui
Tik kartelį mes skaitom ugnėlapius
O vėliau žaidžiam mirtį su magija

O vėliau tu per garsiai alsuoji
Ir per blankiai pažįsti nanuką
Nuo uodų nusirinkęs apyrankes
Pas mane kaupias nemigos ūkas

Jei galėčiau bučiuočiau į kaklą
Tik vienam ir išlepintam princui
Tik kartelį jis žaidė su raganom
O vėliau į mane įsiklimpo

O vėliau bėgo vandenys maišėmės
Į save ir į pasmerktus debesis
Tavo akys pavirto į daigalą
Jis nedygo tik smelkės ir patalas

Susitrynė pamiršo užduso
Kaip lelijos prisitvenkia skausmo
Taip į uodą arbatinės blusos
Įsileidžia juodumą ir baudžias