Gyvenk jausmais, pavasaris praėjo,
Tikėk jaunyste - vieną ją turi.
Žiedais laukus Tėvynės jis nusėjo,
O tu kitur, į svetimus laukus žiūri.

Tenai netokios skaidrios ryto rasos,
Ten nėr lietuviškos skambios dainos.
Ir bėga dienos, į jaunystę grasos,
Nepagailėdamos širdies jaunos.

Nebėr lakštingalų, tik karštas saulės tvaikas,
Nebėr gegužės paslaptingų vakarų.
Ir pėdinu per svečią šalį tartum vaikas,
Nebesutikdamas nė vieno iš savų.

Devynios žiemos, vasaros gėlėtos,
Devyneri metai, saulė ir drėgmė.
Tos pačios mintys, suknios nudėvėtos,
Ir aš tokia, kaip šokoladinė lėlė.

Iš kur jėgų pasemti ir pamiršti
Tą praeitį, senus brangius laikus?
Kaip nuo galvojimų išlikti, nepamišti,
Kodėl rytojaus vaizdas toks blankus?..

***********************

Diena, šešėliai saulėj prausias,
Birželis džiaugias, tyliai pakvatoja.
Ir bėga amžius, net neatsiklausęs,
Nauja diena praėjusią užstoja...