Atiduodu savo širdį –
Apvynioji ją viela.
Jei prašau, būkim laimingi,
Tu sakai, kad aš ne Ta.

Nors manęs jau nieks nemato,
Aš matau tave.
Kai kas nors kažką pasako,
Kreipiasi ne į mane.

Žemei slystant iš po kojų,
Bėgu priešinga kryptim.
Kai tikiu, kad esu rojuj,
Tu žinai – tiktai mintim.

Kai svajoju mirt laiminga,
Man sutrukdo vis kančia.
Aš sakau, kad švelniai sninga,
Tu neigi, nes tai kruša.

Nors prašau padėti Dievo,
Vis alsuoju pragare.
Mes nebūsime laimingi,
Nes aš niekas,
Tu – malda...