Parduočiau sielą padėvėtą kaip už dyką –
Jinai seniai išėjo iš mados.
Ir ne dėl to, kad reikia man skatiko –
Tiesiog neduoda naktimis miegot.
Nes kartais jaučia, virpa ir verkšlena,
Dažnokai nušneka nusaldintom eilėm
Ir sako man kiti: Esi prie „meno“
Bei netinki Garbingom Pavardėm.
Tada viena kampe turiu tūnoti
Išbarus sielą, seną kaip ir aš...
Ir gaila jos... bet kam gal atiduočiau,
Bet be manęs kažin ar ji ištvers?