iš ciklo

Senoj palėpėj..
Guli dulkina praeitis...
(atrodo, kad ligi šiol tik ja ir gyvenu..)
Po skrynios dangčiais
Paslėpiau pirmąją meilę
(ji labiausiai kumščiais daužos..
Tikis, jog išleisiu..
Apsimetu negirdinti...)
Po lininiais apklotais
Guli nespalvoti prisiminimai..
(tai naivumas mamos...
Kas jai šovė į galvą,
kai sumanė man kraitį dėti..)
pro surūdijusią spyną
koją bando kišti sustojęs laikas
(dar vienas kvailelis...
Manė galįs pakeist mane..)
Pro sutrūnijusią lentą žiūri
Paskutinis pasimatymas..
(gal pati kalta, jog  pasakiau „niekada“)
Kampe sustoję
Ariadnės siūlą raizgo norai
(tikri bepročiai...
Sėdi dėžėj, o ruošia grandiozinį
pabėgimo iš labirinto planą...
nors... tai kažkiek panašu į mane....)
Giliai..giliai..
Užmerkus vieną akį
(turbūt iš baimės)
sėdi ateitis....
ir žaidžia rusišką ruletę su mirtim...
garsi_tyla