Laki vaizduotė
Paliko prieglobstį.
Išsiveržė į
Gotikinio stiliaus šviesų menes.

Mano protas blaivus.
Nors sapnuoju dienom.
Aprėpiu amžinybę
Savo akim.

Aš matau tiek daug.
Matau kregždę tamsoj,
Pagonį prie laužo,
Rašantį eiles.
Anglis palieka žaižaruojantį karštį
Ir virsta mintim.

Kažkas ten netoli,
Jau visai arti,
Tik negaliu apskaičiuoti, kiek.

Taigi
Einu namo į vakarą gimti,
Be panikos ir be sielvarto.
Nežinau, ar tai buvo kritimai,
Bet dar neišgijau.
Jaučiu tai,
Dar truputį skauda.

Bet vis vien kažkas ten – netoli,
Jau visai arti,
Tik negaliu apskaičiuoti, kiek.
Ei.

Aš matau per daug.