1 skyrius

- Tu tik pažiūrėk, kiek dabar valandų! - Kišdama prie nosies Hiacintai žadintuvo ciferblatą tingiai rąžydamasi sukuistoje lovoje ir, regis, pasiklydusi savo aiškiai per dideliuose naktiniuose marškiniuose, pasipiktinusiai iškošė Vikcija. – Sakyk, ką vėl sugalvojai?
- Tylėk ir lipk iš lovos! Klišė miega, nesijaudink. – Pastvėrusi draugę už ausies, durų link ant pirštų galų, vos vos išlaikydama ligsvarą, yrėsi Hiacinta. – Nebūk ožka!
Blausioje koridoriuje degusių žvakių šviesoje šmėstelėjo kaštoniniai Hiacintos plaukai. Ji, iškišusi galvą pro durų staktos kiaurymę, porą kartų apsidairė ir, tempdama paskui Vikciją, pasileido cypiančiais sutręšusio raudonmedžio laiptais apačion.
- Pala pala! Jeigu jau mane tempiesi paskui, tai bent malonėk pasakyti kur? – bailiai dirstelėjusi į už nugaros paliktas Beatričės Klišuman miegamojo duris, staiga sustojo ir suinkštė Vikcija. – Žinok, savo srėbalą kabinsi pati!
Tuo metu per turėklus persisvėrusi žemyn Hiacinta tik šyptelėjo, atkišdama savo „kolegei“ didelį ryšulėlį Klišės raktų, sumautų ant metalinio žiedo.
- Kam tau tie raktai? Ir išvis, ką mes 4 valandą nakties čia veikiame?!
- Nespurdėk, Viki. Man truputėlį reikės tavo pagalbos. Pasitikėk manimi!
- Tavimi? – tyliai susikikenusi žengė vienu laipteliu atgal Vikcija. – Aš tau net kiaušinių iš daržinės nepatikėčiau surinkti, o tu man dar kažką kalbi apie pasitikėjimą!
Vikcija Čiaudalė – geriausia Hiacintos Kvintum draugė. Bene tyliausia viso „Gerumo kampelio“ globotinė. Užgauliojama kitų vaikų dėl savo kresno sudėjimo ir neproporcingai didelių ausų (vienu metu ją net „slibinu\" vadindavo) ji kasdien darėsi vis uždaresnė ir uždaresnė, o kartais net rodėsi, jog jos vaikų namuose visai nėra – Vikcija dienų dienas tūnodavo šluotų sandėliuke šalia virtuvės, po laiptais, kuriais dabar tyliai pėdino abi mergaitės. Bet viskas truko vos iki tos akimirkos, kai į „Gerumo kampelį“ atkeliavo ne kas kitas, kaip Hiacinta Kvintum. Matyt, keistu charakteriu išvedusi iš kantrybės net ir savo tėvus, nes šie ją, tuo metu dar vos ketverių, atitempė ir paliko prie Trauklapių gatvės 13 – ojo namo durų.