Nakties vėsos
Juoda ranka vėl glosto,
O virš galvos - Sietynas,
Toks tolimas, toks įtaigus
Tylos sparnais
Palietęs mano skruostą,
Vakaris vėjas pakuždėjo:
Tau - žemė, man - dangus.

Mėnulio rėmuose
Tave vėl piešiu
Ir nebeužteks spalvų,
Padovanotų man nakties,
Pabirusius žvaigždėm
Svajonės dėmenis vis dėsiu
Daina, kaip amžinas laukimas,
Dangaus skliautu lydės.

Tyli, bemiegė vasaros naktis...
Pralėkusių dienų tinklai
Tarp žodžių sustatyti
O basas ilgesys
Rasotom dilgėlėm braidys,
Jausmų voratinkliuose
Supsiuos iki ryto.