Meilė dingo kaip nebuvus,
Ji pradingo aklinai.
Ar, širdele, tu suprasi,
Kad nemyliu aš visai?

Nemylėjau tos mergelės –
Nuostabiosios tos gėlelės,
Tik žavėjaus ir žavėjaus,
Kaip akelės jos spindėjo.

O graži ji, nuostabi.
Šypsenėlė jos didi.
Jei mylėčiau aš rimtai,
Išbučiuočiau ją tikrai.