Man reikia tavo žodžių,
Jų skambesio tylaus.
Man reikia ir paguodos,
Nors to nepripažįstu sau.

Kai pavargstu rakint duris
Ir grandinėm kaustyt sielą.
Ša mintims kaskart sušukti,
Kai įsišėlsta nepaklusniai jos.

Man reikia žodžių posmuos,
Kai pasiklysiu ir suklystu.
Man reikia tavo rankos,
Kai suklumpu aš nevilty.

Esu tik moteris silpna,
Ir  kitokia nenoriu  būti.
Juk kartais labai reikia
Jausti tvirtą petį mintyse...

-----
O kai išmoksi džiaugtis
Tuo, ką turi ir gausi...
Mane tikrai tikrai pamirši,
Nes mes nebuvom susitikę.