Ar kada nors stebėjai žvaigždes,
Mažyčius aukso kristalėlius,
Žybsinčius danguje?
Ar matei debesis,
Paslaptingai plaukiančius pro šalį?
Ar įsiklausei į paukščių čiulbesį
Giedrą pavasario rytą?
Ar pastebėjai besikalančią žolę,
Vėl kovojančią už gyvenimą
Po šalto žiemos gruodo?
Ar kada klauseisi tylos,
Paprasčiausios tylos aplinkui?
Ar matei lapus,
Rudenį šokančius tango?
Ar jautei jų alsavimą,
Prieš beviltišką skrydį ant žemės?
Ar matei žmogų,
Nualintą gyvenimo vargų ir nuopuolių?
Kenčiantį ir be tikslo ieškantį
Tik nežinantį ko...
Ar šluostei ašaras tam,
Kuris verkia?
Ar padėjai, neprašydamas atlygio?
Žmogus tik paprastas keleivis,
Šioje džiaugsmo ir ašarų pakalnėj,
Keliantis sau
Įvairiausių gyvenimo klausimų
Ir besimokantis Mylėti, Mylėti, Mylėti...