Na tai kas, kad kaštonas už lango
Nužydėjo baltžvakių plaiksmais.
Na tai kas, kad pienė nuaugus
Dabar virto tik vėjo pūkais.

Na tai kas, kad aš jaunas pražilęs,
Gal norėjau aš būt blondinu?
Na tai kas, kad aš jau užkimęs
Nes per daug dainavau jau dainų.

Na tai kas, kad aš gėriau stikliuką
Ir ne vieną, ne šimtą, ne du.
Bet gyvenimą šitą pamilęs,
Aš norėjau patapt poetu.

O dabar supratau negalėsiu,
Nes nemoku rašyti eilių,
Tai stikliuką į šalį padėsiu
Ir bandysiu vėl būti kvailai paprastu.