Kiekviena jūra turi savo bangą,
Ji tartum kūdikis lėtai ropoja.
Kiekviena žemė turi savo dangų
Ir debesim švininiais ją užkloja.

Kiekvienos akys turi savą vaizdą,
Širdis, kokia bebūtų, turi meilę.
Kiekvienas mūsų turi jautrią žaizdą,
Kraujuojančią giliai, be galo gailią.

Žmogus kiekvienas turi savo kelią,
Su posūkiais staigiais ir akmenuotais.
Nugriuvus kiekvienam iš mūsų gelia,
Nors ėjome keliais ne taip vingiuotais.

Kai kas iš mūsų turi jaukų, šiltą būstą,
Tik židinys tenai ne kiekvienam atidarytas.
Ak, kaip dažnai mes darom savo veidą rūstų,
Nors buvo gimstant mums šypsotis prisakyta...