Pienės. Važiuojant namo

Ar žinai, kodėl ant jūros kranto
Mano pirštai šaltą smėlį žarsto?
Kodėl, kai mums taip reikia laiko,
Jis skuba tarsi mažas vaikas?
Ar matei, kaip lapai rudenį nukrinta
Ir mano veidas rasoje ištirpsta?
Galbūt todėl, kai lūpos susiliečia,
Mane dangun bangų šešėliai kviečia...
Žinai, kad svajones pardavę mes pamirštam
Žmones, kuriuos likimas verčia vėl pamilti?
Ar tu žinai, ko niekada nesako žmonės,
Prašydami Aukščiausiojo malonės?
Šiltas vakaro atodūsis sustingsta,
Kai save apleidę mes pradingstam.
Ir nors tu nežinai, kodėl geltonos pienės,
Nupiešiu jas ant tavo sienos...
Eleanor