Jei Tu ištrokštum lyg laukų marga gėlė,
Lietum pavirsčiau, kol atsigaivintum.
Jei saulės trokštum lyg žalia žolė,
Aš šviesčiau Tau, kol Tu nusiramintum.

Jei daug sapnų, kur vien ruduo,
Pavasariu ateičiau Tau per miegą.
O jei gyvenimas – sunkus akmuo,
Paversčiau dėl Tavęs aš jį į sniegą.

Jei pūs šiaurys, jei lyjant sužvarbai,
Aš Tavo ranką prie savęs priglausiu.
Jei nuo gyvenimo sunkaus Tu pavargai,
Aš su Tavim ilsėsiuos, su Tavim pasnausiu.

Ir jei kada suklupsi, gal labai skaudės,
Visur lydėsiu, patikėk, visad atjausiu.
Net jeigu Tavo mintys kartais nusidės,
Tylos skraiste mintyse apsisiausiu...