Diena skuba į vakarą
Lyg skubėtų į nebūtį
Slėpdama savąją neviltį
Sielos gilion užmarštin

Vėjas miestą šukuodamas
Apsėstas kokio tai nerimo
Aiškiai to nesuvokdamas
Skubės gal manęs pasitikt

Grubiai plaukus suveldamas
Maišydamas juoką su ašarom
Lies skruostus nejausdamas
Savo paikos pragaišties

Laiškanešys jis netobulas
Pakeleiviu gal tinkamas
Ir visus tik aplenkdamas
Lėks vėl Tavęs pasivyt