Stiebas į švelnumo košę –
Nei į dangų, nei į žemę
Kortomis su lova loši.
Ant alkūnių atsirėmęs.

Per lentas, per sienas vejas –
Jausmas, kuždesėliais drumstas.
Laimės lapas nudrebėjęs
Šildosi ant dirvos grumsto.

Rankomis pavirto šakos –
Kaitina naminę pirtį.
Į pat rojų rausvas takas
Ežeru pradėjo irtis.