***
Džiūvėsiu džiūstantis miestas –
Į žemę susigėrę pavėsiai,
Į dangų garuoja šešėliai,
Kai trupa gynybinės sienos,
Kai klesti nuodėmės citadelės,
Transcendentinio troškulio spazmos,
Smaugliais užtvarstančios kaklą...
- - -
Keistas ten buvo kalėjimas –
Žemut žemutėlė tvora,
(Be spyglių, be elektros),
Regis, net užsimerkęs
Peršokt galėjai,
Į išsvajotąją laisvę,
Tačiau...
Tačiau niekas
Pasprukt nenorėjo,
Nes čia patogiau
Ir saugiau...
Kaliniai iki grabo lentos,
Kaliniai-savanoriai,
Kaliniai, susikūrę sau pančius.
- - -
O padangėje tvenkėsi švinas,
Tarsi vynmaišiai plyštantys debesys,
Pagaliau, pagaliau, pagaliau...
Pagaliau pradurti pūliniai.
Begalinės palaimos liūtis
Į džiūvėsiu sudžiūvusį miestą,
Kiaurai suvarstytos balos,
Kaip tomis dienomis,
Kai per jas šokinėjom...
- - -
Lietus.