Ak, vyrai. Ar Jūs esat vyrai?
Kada paliekat moteris,
Raudojančias už nugaros?
Ir einate pas tas, kurios nemyli,
Tik rūpesčiais pečių neužgula.
Jos tik sutaupo ilgesio ir virpesio,
Akimirkai švelnios tylos ant skruostų –
Ak, vyrai. Kaip jūs klystate,
Neatsigręžę ašarų nuglostyt.