Grįžau iš skaitymų nakties,
Perskaitęs savo eilėraščius,
Jaučiuosi kažkodėl išsidavęs –
Tau negirdint juos deklamavęs.

O bičiule brangi, būk rami,
Jau niekas nerašo kaip mes.
Į kūrinį nededa viso savęs,
Supjaustyto gyvo, kol skauda...

Jei rašysi – rašyk kaip rašei,
Norėjau pasakyt – nuoširdžiai.
Tegu eilės liejas laisvai ir gražiai,
Tik visad turėk tą, kam rašai.

Kūryba – tai dvikova mūsų pačių,
Parašyta eilėraščiuos nežiniai.
Mes liekam mėgėjai – savižudžiai
Vietoje noro mylėt ir būt mylimai.