Draugiškas pasikalbėjimas su Klasta...

Ko dar nori iš manęs tu, apsimetėle, gerai gerai miela begėde.
Ko nerimsti - vis blaškaisi vis lendi į dūšią - mes juk ne pora...
Ne meilužis aš, ne vyras, ir ne lesbietė -
Tu manęs vis nepamiršti - alkana ir alkana...

Net nepagalvojus būčiau, kad klasta mylėti gali,
Tai tiesiog poezija, \"Sauluže\",  tai lyg baltos eilės mėnesienos šviesoje -
taip maždaug, žinai :
kai Viltį veda `M e i l ė` prisirišusi pasiganyt po `l a i m ė s`  lanką,
o Tikėjimas neleidžia Vilčiai žengt nė žingsnio -
urzgia, pririštas Tiesos grandinėm, ir gana....
kvinta