Jutimai
Išdurkit man ausų būgnelius, kad nematyčiau
Žengimo pistacijų kiautais tuščiais.
Išlupkit man akių baltumus, kad neprašyčiau
Meldimo akacijų toliais pilnais.
Saldumas geltonio prabudo raudom netikrom,
Jutimus subjaurojo lyg stygom.
Savitumas vienodo nublanko kalbom nebaigtom,
Sugrįžimus išvaitojo lyg rylom.