Neaiškūs nerimai kutena pojūčius šešis.
Sutrūkusiom žodžių jungtim
Meldžiuos į dar labiau sutrūkusį gyvenimą.

Tu, kurs sukūrei,
Tu, kurs prakeikei.

Paukščiai pro pirštus plasnoja.
Aš lengva ir bekūnė
Ties surūdijusiu gatvės žibintu.

Tu, kurs sukūrei,
Tu, kurs prakeikei.

Sninga ilgesio kruopom pro dažytas blakstienas,
Pro žibintą, šviečiantį viltim.
Tėve, ar prie Tavo sužalotų kojų atrasiu ramybę?

Tu, kurs sukūrei,
Tu, kurs prakeikei...