Ėjau gyvenimo sunkiu keliu viena,
Kol sutikau tave ir akmeniu sustingau.
Mintyse sukos karuselė – švelni idėja:
Gal tiktai žavesio viena akimirka?
O gal ir ne? Gal tyras sielos jausmas,
Kurs likimą mano Dievo ranka valdo?

Mintimis vis klausinėjau aš savos širdies:
Ar tai brangi likimo duota dovana?
Ar dar viena gili skaudi laiko žaizda?

Strėlė taikli Amūro sužeidė... Sapne
Aplankė Šventas Angelas, nakties fone
Palaimino ir švelniai, melodingai lūpom tarė:
– Tu meilės grožio, sielos dvelksmo nebijok.

Lengviau alsuoti širdžiai pasidarė.