Kiekvieno iš mūsų gėlelė nuvys.
Vienų gal būt šiandien, kitų po dienos,
Nes gėlių amžinų juk nebus niekados –
Jos taip tyliai nušals nuo metų žvarbos.

Amžinai gali plakt tik tavoji širdis,
Pasilikus ant popieriaus lapo,
Tavo žodžiai ir mintys daug ką pasakys
Net po tūkstančio metų....

Ir kada ta gėlelė manoji nuvys,
Paliksiu eilutę, kurią gal kas skaitys,
Ir tikiuosi neges mano akys joje
Net po tūkstančio metų...