rūdijančiom pasagom naktys suvertos
ant šluotos raganiaus ties durų spyna
ąsotis vandens iš patvinusios Bartuvos
ir lango dėmė ant grindų drumzlina

kol pasakos žodžiai prie durų užtrokšta
rusena žarijos ties slenksčio sija
žirgai užrakinti iliuzijų bokštuose
ir raktas nuo vartų žolės ausyje

išeisiu aš tyliai prie miegančių blindžių
su prietemoj vėstančiu dūmų kvapu
ir ten kur tavųjų takų nebemindžiosiu
šluotą paslėpsiu po blindės lapu

kai gūžtą paliksi žirgų pasiilgęs
tau kelią prie upės parodys žolė
tik slenksčio žarijos saulėlydžio žvilgesiu
ties bokštų šešėliais gulės ---