Ėjau gyvenimo sunkiu keliu viena,
Kol sutikau tave.
Ir sustingau,
Mintyse tik sukosi idėja, o gal tai tik žavesio akimirka?
O gal ir ne?
Gal tai tyras jausmas, užvaldęs mane?
Mintyse klausiau savosios širdies,
Ar tai man
Likimo dovana, ar dar viena širdies žaizda?
Tariau liūdnu širdies balsu.
Bet Amūro strėlė nuožmi
Sužeidė mane giliai,
Iki pat širdies šaknų gilių,
O naktį mano sapne
Aplankė Angelas mane ir pasakė tardamas:
„Aure, tu meilės nebijok.“