Kaskart, kai sudūžtu – „susirenku“ vėlei
Save kaip mozaiką iš mažų gabalėlių!
              
Tačiau šios dėlionės didžiausia „yda“ –
Smulkiausių detalių vis pritrūksta, deja...

Ir klausimas vienas: ar kelio gale
Beliks iš manęs nors „detalė“ viena?
                                                  Maža?
                                            Turbūt – ne...
Nes kelio gale – jau nieko nėra:
                 Nei manęs, nei Tavęs, nei Jūsų...
                 Yra tik tai, kas lieka po mūsų...