Tiek daug išėjusių poetų
ir lapų, plėšytų skutais.
Ir dulkėmis užmigusių sonetų,
palietus bundančių jausmais.

Tiek daug pasaulyje kūrėjų
ir žvilgsniais sienų sugriautų.
Minčių, kurios kadais aidėjo
širdies nutilusiu skliautu.