Maironiui
Baltijos vilnim ar
ąžuolu, sakais kraujuojančiu
šalia gandralizdžio pakraigėj
Mačiulio pirkios stogo.
Prabilus praeitim mus
ateitis Maironiško uolumo,
širdgėlos sulinkusia
ranka šventa žegnoja.
Lietuviška knyga
lietuviškoj troboj -
toks pat lietuviškas
kantrybės ir tyrumo jausmas.
Sandravos atšlaitės klevas,
Dubysos lankos vaiskios
ir minkšta samana istorijos
apvilktas akmeninis šulinys.
Susmukęs, bet dar gyvas:
alsuoja gyvastim Maironiškos
vaikystės, darbų prasmės
ir meilės tai vienintelei - Tevynei.
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
Klupai ir stojais Tu,
mūs dainiau nenugalimos Tautos.
Verkei, balsu raudojai,
bet nepalūžęs, stiprybe savo įkvėpei kitus:
darbų dvasia - lietuviškos kalbos altorium!