Kvailučiai tie tavo eilėraščiai,
Menki, neteisingi ir žiaurūs,
Šitų nevertingų meilėraščių
Neši į namus pilnas saujas.

Ir stebis žmogėnai „Poetas jis!
Koks talentas didis, protingas!“
Pažiūri poetas, per lėtas jis,
Įkaušęs įgriūna laiptinėn.

Ir rašo meilėraštį, kupiną
Vienatvės, cigarų ir vyno,
Dar duonos ant laiptų patrupina
Tiems, kurie šičia paklydo.