Kvėpavau kada mūsu chirurgai dulkėjo
                                            į vakarus
ir prancūzėms atšipusiu rašpiliu dzirino
                                            smegenis
gyvenau nes žaizdas aš kaip šuo išsigydžiau
                                             voratinkliu
brazdas slepias šerdin kada požievis doleriu
                                             skutamas  


gyvenu ir dėl byrančio smėlio atrodo visai
                                            nesirūpinu
nei vaikystės kačiuko dėžėj anei skilusiam [protėvių]
                                            laikrody
tik žinau smegenų transplantacija būtina

kai poetą kairiniu kirčiu savyje užkapoju
                                             tai laikina


išsiskleidęs į lotoso pozą medituoju bulvariniu
                                                  laikraščiu
Lietuvaičių be skaičiaus šlaunelių suėdžiau
                                                  per alkanus akinius
savo dvasinį AŠ tualetams nuo šiol dovanoju
                                                  nemokamai
parašau sms unitazan ir pasijaučiu
                                                    patinas