Pasiskolintas pavasaris
Žydi klevas, ir supas berželiai - -
Tu, poete, teisi - kas uždraus?
Bėga kelias - pro šalį, pro šalį.
O vėžė jau nuplauta lietaus.
Vien tik nerimą, skausmą ir liūdesį
Gena vėjas Atlanto gaivaus - -
Šiandien taip elegantiškai liūdisi,
O norėtųsi nieko nejaust...
Tartum vienišas pilkas paukštelis
Pasislėpsiu nuo vėjo žvarbaus - -
Apkaišytas žieduotom šakelėm
Bėga kelias, nuplautas lietaus.