Japoniškais sodais sklendi
į švelnią ir tykią ramybę.
Sustoji, gėriesi, tyli
ir glostai širdim amžinybę.

Tas grožio trapumas, žalia
lengvo poilsio dvelksmo oazė...
Žydėjimas, džiaugsmas – šalia,
jie arti, net jei būtum aklasis.

Japoniškuos soduos toli
Eldoradas, Utopija, svajos...
Ir jauti – tik dėl jų gyveni,
dėl vilties, ištvermingai rusenančios.