Tai ne eilės...tai šiaip sau kalba -
Prie putoto alaus ir šprotų.
Eikš, poete,  išgersim šalia,
Nusikratę eilučių kuprotų.
Juk gadinom rytinius lapus
Amžinai taktą kalančiais rimais -
Eikš, svajokli, išgersim perpus,
Kol tos eilės trukdyt "neatmynė"