Janus

Šaltą pavasario rytą
Liečiu tavo atvaizdą stikle,
Pavargęs, efemeriškas šešėli.
Visa saulės sistema tarp mūsų.
O ir tu šiandien kitoks - akys pelynais dvelkia.

Pirštų galiukais per pykčio raukšlę.
Pirštų galiukais iki lėtai plakančios širdies.
Pirštų galiukais iki akių, dangaus dulkėm dvelkiančių, gilumo.

Naktis iki šešėlio sunyksta.
Ir bėgi, vis skubi paskui ją į niekur.
Langai šaltom rasom rasoja.
Ir šoka katės nuo stogų.
Skarda įkaito.

Vien blyškus veidas stiklo trapume.
Šešėliai į naktį pasitraukė.
Vaidinimas tęsiasi...
Luna_