din dilan

Šiandien avys nelyja – pasikorė išmelžtos
telefono skambutis uždūšiniai varpai
mano drevės išlestos o genys į Mariją
tik viena tu užanty lyg šiška palikai

kuojų uodegom plaka Makio ežero bangos
ir keturpėsčios smėlį vis po smiltį krantan
aš grimztu iki kaklo gal undinei į glėbį
telefonas ar varpas? Din dilach  
                                          din dilan
antanas vėjyje