Žinau, kad saulei pakilus virš horizonto ribų,
Sveikinsiu ją su nauja pradžia.
Ir nesvarbu, kiek kartų tai dariau.
Pasigausiu rytą, kupiną vilčių.
Tegul išaušta nauja diena –
Mes to nusipelnėme.
Gyvensiu kaip noriu – laisvei pasiduosiu.
Gyvenu šia sekunde.
Kol vėjas pučia man į veidą, suprantu –
Ji priklauso tik Man.
Nesvarbu, kiek kartų juokiausi ir verkiau.
Skridau, kritau, kėliausi ir vėl skristi bandžiau.
Bet viskas tik į gera.
Prisimenu, kai klausei, „Ar Mirtis Tikra?“,
„Ar Ji Gyva?“.
Bet aš nežinau,
Juk visi Dievai Buvo Nemirtingi.
Leisk paglostyti tau galvą,
Galbūt
Paskutinį kartą.
Žiūrėk – ateitis tokia šviesi,
O keliai gali išsiskirti.
Ir galbūt po penkerių metų
Aš išnersiu prie jūros kranto,
Nors ne undinė, bet nardysiu kaip žuvis.
Bet juk pats sakei –
Mes Nemirtingi.