atsargiai ant pirštų galų
pavasaris atneša savo
vėl užduotis
sudėtingos ir pilnos žiedų
galva jau apsvaigo
nuo ilgo sprendimo

iš aukšto nuo kalno
minties išstatytos
aš klausiu atsargų
keleivį
kodėl tarp žiedų vis
pasėji tiek ilgesio
ir šitiek bemiegių
naktų

tu šypsais pavasari
šelmi
nedūsauk įkvėpki
žiedadulkių sklidino
oro
ir čiaudėk gyvenimui
sveikas į langus
atvertus
išsiplėtusiems vyzdžiams
žiūrėti kas daros
aplinkui...