Ištrauk man čiužinį  vaikystės ryto,
Nes nieks pabudusios dienos nelanko,
O ašara taip nelauktai nukritus
Ištirps šakny mažyčio žilo plauko.
Priglauski lūpom jau raukšlėtą kaktą
Bei išsigandusi sakyk, kad aš karščiuoju –
Pakilsiu eit nuo vieno tokio karto,
Kai Tu sugrįši iš tolybės gojų...