Pusnuogės moterys,
Matinėj sutemos skaroj panirusios,
Rankom krūtis apglėbusios,
Raivosi.

Oranžinės akys,
Nuo mėlynienojų apspangusios,
Spokso baltais obuoliais į gyvulį,
Tarp plonų kojų besirangantį.

Apglėbęs mane rankelėm,
Supa flegmatikas vakaras.
Kelias tarsi paspirtas
Neša namo vėl kažkam ant kelių.