Įsižvaigždėjo dangaus
mėlynė.
Miškai liepsnoti ėmė
savuoju žalumu.
Lietus kvapnių alyvų,
užsnūdusių upelio
pakrašty,
prapliups ir vėl sustings.
O nebylusis miško tėvas –
žaliasis kadagys –
su skausmo perlais,
mėlynai baltais
ant savo pirštų,
lyg sielos medis –
ims ir nuskandins
aidą,
aido aidą
miško vidury.