Šalta. Obelys delsia
Pasipuošti žiedais.
O raktažolės smalsios
Krykščia, bėga laukais.

Dreba naktį vyšnaitė:
Šaltis kimba prie jos.
Virpa vėjuj liepaitė,
Apsirengus vos vos.

Susigūžę ir žmonės –
Neišviję žiemos,
Kaip didžiausios malonės
Laukia jie šilumos.

Kartais blyksteli saulė.
Ir atkunta žmogus.
Koks gražus tu, pasauli,
Kada šypsos dangus!